Mūsų klubas, medžioklė, trofėjai ir laisvalaikis.



,
Esi čia: Pradžia > Klubo narių medžioklės užsienyje > Medžioklė Latvijoje

Klubo narių medžioklės užsienyje


Medžioklė Latvijoje

Gerimantas Petrauskas

Įspūdinga medžioklė...

medžioklė karelijoje2012 metų spalio 20 dieną keletas mūsų medžiotojų klubo narių buvome pakviesti pamedžioti į Latviją, Kuldigos rajone esančio „Laidu mednieks“ medžiotojų klubą. Į kelionę išsiruošėme trise : tėvas ir sūnus Algirdas ir Aurimas Šadauskai bei aš. Nors kelionė ne tokia jau tolima (85 km. nuo Mažeikių), kad nevėluoti, išvykome anksti ryte ir apie 8 val. jau buvome vietoje.
„Laidu medžiotojo“ klubo būstinė įsikūrusi buvusiuose kolūkio garažuose, juos klubas nuomojasi už simbolinę kainą iš savivaldybės. Medžioklės metu prie būstinės yra iškeliama klubo vėliava (žr. nuotrauką), kuri mus sutiko svetingai plevėsuodama.
Kaip mums papasakojo klubo vadovas Aldis, medžiotojai medžioja 11 tūkst. ha plotuose, kuriuos nuomojasi iš ūkininkų, prieš tai su kiekvienu iš jų sudarę nuomos sutartis. Pats ūkininkas savo žemėse taip pat turi teisę medžioti smulkiąją fauną, medžioklės lapą jis gauna iš miškų urėdijos. Tarp kitko, Latvijoje praktiškai visokeriopą medžioklės kontrolę atlieka miškų urėdijos, tik ginklų laikymo, naudojimo ir nešiojimo tvarką nustato ir kontroliuoja policija. Ir tą rytą buvo atvykusi miškų urėdijos atstovė, patikrino medžiotojų dokumentus, visi turėjo parodyti ar turi ryškų kurį nors viršutinį rūbą, bei perspėjo, kad į pusautomatį lygiavamzdį šautuvą nebandytumėt dėti daugiau negu tris šovinius, nes patikrinus problemų turės ne tik tas medžiotojas, bet ir visas klubas, tačiau kokiu būdu ji tą dalyką sukontroliuos, nepasakė... Beje, šios rūšies ginklų turi gana daug šio klubo medžiotojų, nors mano nuomone, rimtai medžioklei jie netinka dėl nepatikimumo, na nebent antims pamedžioti.
medžioklė karelijoje Klubas medžioklės sezono metu sumedžioja vidutiniškai apie 100 šernų, turi 3 licencijas sumedžioti tauriojo elnio patinui, keletą tauriojo elnio patelėms, bei 1 briedžio jaunikliui. Tiesa, vieną licenciją jau yra išnaudoję, nes jaunas medžiotojas šios vasaros pabaigoje sumedžiojo taurujį elnią, įvertintą aukso medaliu. Mačiau telefone nufotografuoto šio gražuolio ragus, jie atrodo tikrai įspūdingai, nes turi net 20 šakų. Tęsiant elnių temą, dar reikia pridurti, kad visi aplinkiniai klubai yra sudarę sutartį, kad medžios tik tuos elnius, kurie sulaukę trofėjinės brandos. Licencijos žvėrių sumedžiojimui visoje Latvijoje yra perkamos, jos kainuoja po 1 latą už kiekvieną kanopinį žvėrį. Be jų plotuose dar gyvena nemažai vilkų ir lūšių, pastarosios yra medžiojamos iki tol, kol išnaudojamas jų limitas visoje Respublikoje. Lietuvoje, kaip žinome, lūšis įrašyta į Raudonąją knygą...
Po jau minėto urėdijos atstovės patikrinimo ir registracijos, visi medžiotojai išsirikiavome dviem eilėmis prieš medžioklės vadovą, kariškai (visi kartu) atsakėme į vadovo rytinį pasisveikinimą, išklausėme instruktažo apie saugumo techniką bei leidžiamus sumedžioti tos dienos žvėris ir tada susėdę į transporto priemones, išvykome į pirmąjį varymą. Tą dieną buvo leista sumedžioti tauriojo elnio patelę arba jauniklį, briedžio jauniklį, šiųmečius ir antramečius šernus, stirnų pateles bei jauniklius ir plėšrūnus. Mums, kaip svečiams, buvo priskirti kuratoriai, su kuriais šalia medžiojome visą dieną. Man buvo paskirtas jaunas, bet jau patyręs medžiotojas Andris.
medžioklė karelijoje Sustojus linijoje maždaug po 10 minučių už nugaros išgirdau garsų trakštelėjimą ir atsisukęs pamačiau taurujį elnią, kuris matyt mane pastebėjęs, trumpam stabtelėjo ir vėl nudūmė atgal į mišką. Tai truko tik keletą sekundžių, tačiau aš suspėjau pamatyti puikius jo ragus ir išdidžią stovėseną, klauste klausiančią ką aš čia veikiu ir kodėl pinuosi jam po kojomis... Dar po kokių 10 min. išgirdau varovų balsus, tada tarp medžių pastebėjau traukiančią šernų bandą, iš kurių trys ar keturios buvo motininės kiaulės, kiti šiųmečiai ar antramečiai šerniukai, viso jų buvo apie 20. Šauti man buvo per toli, o be to trukdė medžiai ir krūmai. Šernai atsargiai sėlino išilgai linijos, link tos vietos, kur stovėjo Aurimas, ir tikrai, praslinkus kelioms minutėms, išgirdau du šūvius. Pasibaigus varymui visi sveikinome Aurimą – jis pirmasis sumedžiojo antrametį šernioką.
Sekančiame varyme buvome pastatyti gana didelio miško viduryje. Patekti ten galėjai tik perėjęs jau sudygusių žiemkenčių lauką, kuriame matėsi daugybė ivairiausių žvėrių pėdų. Kuo arčiau miško, tuo jų buvo daugiau, ypač aiškiai galėjai pastebėti šernų veiklos padarinius – daugybė išraustų „kanalų“ bylojo kad jie čia labai aktyvūs. Varovų balsus išgirdau tik gal po kokių 40 min., ir tada iš dešinės pusės pastebėjau išdidžiai žingsniuojantį gražuolį stirniną, puikiais, dar nenumestais ragais. Jis lėtai, gal per kokius 15m. nuo manęs, prasliūkino į kitą linijos pusę ir dingo tankumyne.
Tačiau visų didžiausią įspūdį tos dienos medžioklėje man padarė dar už pusvalandžio pasirodęs kitas žvėris – tai buvo girių karalius briedis. Jis pasirodė man iš kairės pusės gal už 10 metrų, iš pradžių negarsiai trakštelėjus šakai, o paskui, paragintas šuns vardu Rika, visa savo jėga ir galybe laužydamas krūmus ir medžius su didžiuliu triukšmu it viesulas peršoko liniją. Aš tikrąja ta žodžio prasme dar kokį penketą minučių stovėjau apžavėtas šio nuostabaus gyvūno, nustėręs ir netekęs žado.
medžioklė karelijoje Paskutinis varymas buvo daromas trijuose mažuose miškeliuose, o jau minėtas mano kuratorius Andris, aš ir dar vienas medžiotojas buvome pastatyti visai kitoje vietoje, apie gerą puskilometrį nuo miškelių, už kanalo, aklinai užžėlusio krūmais ir medžiais. Už šių krūmų tikrai nieko nesimatė, nors aš ir nelabai kažko tikėjausi iš šių miškelių sulaukti. Panašiai po valandos prie vieno iš miškelių pasigirdo keli šūviai, na pagalvojau, medžiotojai kokią nors stirną prašovė, tad vėl ramiai laukiau toliau. Praėjus dar keletui minučių šalia savęs, už kanalo posūkio iš dešinės pusės išgirdau kolegos Andrio šūvį, tačiau nieko nepamačiau, ir tik už minutės jau pastebėjau per lauką skuodžiančius septynis ar aštuonis šernus. Kai priėjo didžiai susikrimtęs Andris, jo paklausiau - kodėl šis nešovęs antrą ir trečią kartą? Šis atsakė, kad jo šautuvas (mano jau minėtasis pusautomatis) paprasčiausiai užsikirto po pirmojo šūvio, o šernai bėgę pro jį taip arti, kad geriau būtų buvę iš viso nešauti, o tam reikalui panaudoti paprasčiausiai peilį...Medžioklėje visko būna, o daugiausiai vietos, žinoma, pro šalį...
Tačiau apskritai paėmus medžioklė buvo puiki, mačiau daugybę žvėrių, o susirinkus į būstinę ir suskaičiavus laimikį pasirodė, kad ir sumedžiota tą dieną buvo ne taip jau mažai - trys šernai, keturios stirnos bei tauriojo elnio patelė. O pasibaigus medžioklei ir aptarus jos rezultatus svetingieji kaimynai pavaišino specifine sumedžiotų žvėrių kepenine sriuba – išvirta kartu su daug pjaustytų svogūnų ir raugintų agurkų.
Šiltas, beveik vasariškas tos dienos oras, toks pat kaimynų priėmimas bei puiki organizacija paliko tikrai puikų įspūdį apie medžioklę Latvijoje.

Gerimantas Petrauskas

Esi čia: Pradžia > Klubo narių medžioklės užsienyje > Medžioklė Latvijoje

Klubo vadovas

RENATAS TAMOŠIŪNAS

Klubo nariai:


http://www.medziotojuklubasbugeniai.lt

/ Pradžia / Foto Galerija / Rekvizitai / Kontaktai / 2% Parama / Adsense Privatumo Politika /

Svetaines kūrejai: Gerimantas Petrauskas ir Arturas Smalenskas. Copyright©2012

Rekomenduojama rezoliucija: ne mažiau kaip 1024x768 px.