Bugeniai

Mūsų klubas, medžioklė, trofėjai ir laisvalaikis
Medžiotojų klubai, medžioklės trofėjai, medžiotojų laisvalaikis


Mažeikiai


Šv. Hubertas



.


2012 Metų Archyvas

2013 Metų Archyvas


2014 Metų Archyvas


2015 metų archyve rasite : Nuo... statybinio vagonelio, iki ... namo! , Seimas nepritarė medžioklės su naktinio matymo taikikliais, Lietaus medžioklė su varovais...




Jeigu esi klubo narys ir nori pasidalinti savo įspūdžiais, pateikti pasiūlymus, pasamprotauti ar paprasčiausiai draugą "patraukti per dantį",

!Spausk Mygtuką!

Pakvietimą į šį skyrelį galite užsisakyti el.paštu:
admin@medziotojuklubasbugeniai.lt






Tik medžiotoju tapęs žmogus, išsiskyrė iš visų kitų gyvūnų!... Laikas praleistas medžioklėje į gyvenimo trukmę neįskaitomas!... Medžiotojui blogo oro nebūna, tik geras ir labai geras! 


Nepritariantiems ar nekenčiantiems medžioklės, šį video žiūrėti
!Būtina!

"Kas pasaulyje baisiausias"




Gerbiamieji svetainės lankytojai.

Jeigu Jūs prijaučiate medžioklei ir Jūms patinka mūsų klubo veikla, kviečiami skirti 2% nuo jūsų sumokamų mokesčių (mokesčių lengvata). Primename, kad jums tai nieko nekainuos, tik dalis jūsų sumokėtų mokesčių bus pervesta jūsų remiamai nepelno siekiančiai organizacijai. Tai mums labai svarbu ir gyvibinga šiuo metu. Ačiu.

nuoroda paremimui


Medžiotojų klubo „Bugeniai“ 2016 metų aktualijos

2015 metų archyve rasite : Nuo... statybinio vagonelio, iki ... namo! , Seimas nepritarė medžioklės su naktinio matymo taikikliais, Lietaus medžioklė su varovais...


2016 metų medžioklės su varovais sezono atidarymas


2015 - 2016 metų medžioklės sezono

Klubo Žiemos Šventė

Nors ir dukart atidėliota dėlŽiemos šventė 2016 nepalankaus oro ir kitokių priežasčių, mūsų žiemos šventė „2016“ vis dėlto įvyko. Šventės startui rinkomės į mūsų dabar jau laikinąją būstinę, susikrovėme į savo transporto priemones visą reikalingą šventei mantą bei inventorių ir pajudėjom į Pumpurinės miške esančią pavėsinę – pagrindinę mūsų klubo renginių vietą. Atvykę į stovyklavietę ir įsikūrę oficialiai atidarėme šventę - iškėlėme klubo vėliavą, užkūrėme laužą, ir pradėjom šašlykų kepimo ir žuvienės virimo paruošiamuosius darbus.
verdam sriubą Pagal iš anksto sudarytą šventės planą, pagrindinis akcentas joje buvo numatytas šaudymo į lėkšteles (kitaip dar vadinamas „skraidančių balandžių medžiokle“) varžyboms. Likusiai dienos daliai numatėme įvairių žaidimų bei rungčių dideliems ir mažiems. Turiu paminėti, kad tą dieną tikrai meistriškai pasirodė Einaras S. Jis ne tik ant laužo išvirė puikią žuvienę, bet dar sugebėjo ir šaudymo varžybose iškovoti 1 – ją vietą ! Šaudmenų ir „balandžių“ turėjome pakankamai, tad „pamiklinti akį“ galėjo visi pageidavusieji. Šūvių garsai varžybų vietoje netilo gal trejetą valandų, o pasibaigus „amunicijos“ atsargoms teisėjų kolegija nustatė, kad nuo nugalėtojo Einaro S. nedaug atsiliko Aurimas I. Ir Giedrius D. Čempionams buvo įteikti kuklūs atminimo prizai.
šašlykai kepa Grįžus į stovyklą ant iešmų jau garavo gardūs Vytauto U. kepti šašlykai bei žuvienė. Pasistiprinus šventė tęsėsi prie laužo, varžėmės intelekto bei sporto ir kitose rungtyse. Niekas į namus neskubėjo, tad dar ilgai netilo šurmulys Pumpurinės girioje, dalijomės įspūdžiais apie medžioklę ir nuveiktus gerus darbus, diskutavome apie kultūrą ir etiką medžioklėje. Galvos archyvuose liko išsaugoti pasakojimai, laikmenose fotografijos, o mes visi aiškiai supratome, kad tai ne paskutinis susitikimas Pumpurinės girioje, juolab kad temų diskusijoms turim dar daug.

Gerimantas Petrauskas

Daugiau nuotraukų apie šią šventę - foto galerijoje


“Nuniokotas” dangus ir “tragedija” tapusi slankų medžioklė.

Apie slankų medžioklių uždraudimą pavasarį jau buvo daug rašyta, diskutuota samprotauta ir piktintasi. Vis dėlto norėčiau dar kartą grįžti prie šio klausimo.Ar tikrai teisingai buvo pasielgta atsisakant šių medžioklių? Ar tikrai dviejų - trijų tūkstančių slankų sumedžiojimas per pavasarinį sezoną tapo tragedija Lietuvos medžioklės ūkiui ir slankų populiacijai? Lietuvoje šernų ar stirnų populiacijos ne ką didesnės už slankų, bet jų sumedžiojimas žymiai pranoksta slankų sumedžiojimo rodiklius. Savaime peršasi išvada kad tai yra (gal anais laikais ir buvęs reikalingas), bet dabar jau tapęs nebeaktualiu, paprasčiausias pataikavimas Europos Sąjungai.
Tuo tarpu tos pačios Europos Sąjungos pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse - tokiose kaip Italija. Malta, Kipras ir Ispanija - kasmet sumedžiojama milijonai paukščių giesmininkų, tame tarpe ir slankų. Vien tik Ispanijoje, pagal 2005 - 2010 metų statistikos duomenis, per metus vidutiniškai buvo sumedžiota 116 tūkstančių slankų! Įspūdingi skaičiai lyginant su Lietuvoje sumedžiotų slankų statistika. Be to Ispanijoje labai išvystytas nelegalus paukščių gaudymas, tačiau į tai čia žiūrima “pro pirštus”, nes šimtametės medžioklės ir kulinarinės tradicijos tai padarė beveik legaliu užsiėmimu.
Ispanijoje kasmet nelegaliai sunaikinama beveik keturi milijonai paukščių. Vien Valensijos apskrityje per legalias medžiokles nušaunama apie du milijonai strazdų giesmininkų per metus!
Mažieji paukščiai giesmininkai - tokie kaip alksninukai, dagiliai, kikiliai, žaliūkės, svilikėliai, čivyliai ir net sniegenos - gaudomi įvairiausiais būdais, iš kurių labiausiai paplitęs gaudymas tinklais ir specialiais klijais. Iš tinklų daromos sudėtingos konstrukcijos, kurios sugauna paukščius, jas patraukus už virvutės. Medžiai ir krūmai yra genėjami tokiu būdu, kad paukščiai sulindę į jų vidų, jau nebesugeba išskristi, nes viduje dirbtinės šakos ištepamos specialiais klijais ir paukščiai prie jų paprasčiausiai „prilimpa“. Medžiojant šiais būdais į pagalbą pasitelkiami dirbtiniai paukščiai “viliokliai”, kurie savo giesmėmis prisikviečia kitus paukščius. Strazdai giesmininkai be skrupulų medžiojami jų migracijos metu, tačiau dėl to niekam galvos neskauda, ir šių medžioklių niekas nesiruošia uždrausti.
Pridėjus prie medžiojamųjų paukščių sąrašo ir kitus paukščius: tokius kaip keršulius, dirvinius vieversius, tetervinus, kurtinius, kurapkas, baltąsias kurapkas, akmeninius ir raudonkojus keklikus, žąsis, antis, perkūno oželius, sėjikus, putpeles ir aišku slankas, susidaro tikrai įspūdingas sąrašas.
Italijoje registruota 730 tūkstančių medžiotojų. Iš jų kiekvienam per dieną leidžiama sumedžioti ne daugiau kaip 32 paukščius. Rezultatas – per metus sumedžiojama 17 milijonų paukščių.
Maltoje medžiojami beveik visi paukščiai: bitininkai, kukučiai, volungės, didžiosios audronašos, garniai ir net gandrai… 400 tūkstančių paukščių sumedžiojama per metus!
Kitas pavyzdys iš Kipro – įžymiąjam patiekalui, vadinamam “ambelopoulia” pagaminti per metus sunaikinama 670 tūkstančių paukščių giesmininkų. Būtina priminti, kad šie paukšteliai sugaunami nelegaliai...
Visų šių medžioklių kontekste Lietuvos medžiotojai su leidžiamais medžioti vandens paukščiais ir varnomis atrodo labai varganai. Keršuliai, perkūno oželiai ir slankos (rudenį) beveik nemedžiojami. Nereikia suprasti, kad turime medžioti visus paukščius kurie “juda”, bet tokias tradicines lietuviams medžiokles, kaip pavasarines slankų, tikrai turime atgaivinti. Puikiausiai žínome, kad medžioklėje nušaunami tik slankų patinėliai (jie skraido ieškodami patelių tupinčių ant žemės), o tai nekelia jokios grėsmės slankų populiacijai.
Skeptikai gali paprieštarauti, kad ispanai nemedžioja slankų pavasarį, traukimo metu, o tik rudenį, su šunimis. Teisingai. Tačiau vien tik dėl to, kad tokio medžioklės būdo jie nepraktikuoja ir jis yra nepopuliarus. Patikėkite, jei slankų medžioklė pavasarį būtų populiari tarp Ispanijos medžiotojų, jokie Europos Sąjungos draudimai jiems negaliotų, nes jie į tai paprasčiausiai nekreiptų jokio dėmesio.
Gerbiamieji Lietuvos medžiotojai ir su medžiokle susijusių institucijų funkcionieriai! Gal pagaliau atsibuskime ir mes, ir gal užteks pataikauti Europos Sąjungai. Juk mes patys esame savo medžioklės plotų šeimininkai ir galime nuspręsti, ką mums medžioti, o ko ne. Neleiskime tyčiotis iš mūsų užsienio valdininkams, verčiantiems mus priimti absurdiškus sprendimus. Mes gi neįsakinėjame Ispanijai nešaudyti strazdų, Maltai  volungių ar Kiprui kukučių.
Visi medžiotojai tikisi, kad gal pagaliau atsiras koks blaiviai mąstantis valdininkas Lietuvoje, ir iškels klausimą valdžiai dėl pavasarinės slankų medžioklės sugrąžinimo.

Arturas Smalenskas


Pamąstymai dėl kurapkų medžioklės uždraudimo

Aplinkos ministras V.Mazuronis nuo 2013 metų kovo 5 dienos neribotam laikui uždraudė kurapkų medžioklę Lietuvoje, tad trumpai apie tai norėčiau pasidalyti mintimis su visais, kurie neabejingi gamtai.
Ministro sprendimas atrodytų visai logiškas, tuo labiau, kad ES ornitologų teigimu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES kurapkų per pastaruosius 30 metų sumažėjo net 82 procentais ! (stipri statistika, nieko nepasakysi, svarbiausia kad labai tiksli...) Medžioju jau ne pirmus metus ir tikrai, būnant gamtoje anksčiau galėjai stebėti ne vieną kurapkų būrelį, besiglaudžiantį netoli ūkinių pastatų ar pamiškėse ir pakrūmėse ieškant maisto, tačiau šiandien šito nebėra - kurapkų nebesimato niekur.
Nagrinėjant visą šią situaciją taip ir norisi paklausti aplinkos ministerijos valdininkų - kur gi jūs visi, ponai buvote tuos 30 metų, kad tik dabar atsibudote?, ką nuveikėte, kad šitaip nenutiktų? Sarkazmu ir nepagarba medžiotojams kvepia pono Mazuronio frazė apie tai, kad "padariau tai, ką privalau padaryti", atseit, uždrausim
"kurapkėles" medžioti ir pavojus populiacijai išnykti dings, nes to pagrindinė priežastis - jų medžioklė, bus uždrausta. Siūlyčiau ponui ministrui pažvelgti į medžiotojų klubų ir būrelių medžioklės lapus - vargiai jis ten surastų atžymas apie sumedžiotas kurapkas per paskutiniuosius 10-15 metų, o nerastų dėl paprasčiausios priežasties - medžiotojai jų jau seniausiai NEBEMEDŽIOJA! Vien tik įvestas draudimas medžioti kurapkas jokiu būdu problemos neišspręs, šis isakymas rodo tik valdininkų trumparegiškumą ir kompetencijos stoką, o norint išsaugoti nykstančių kurapkų populiaciją reikalinga ne tik uždrausti jų medžioklę, bet ir įvykdyti visą kompleksą priemonių, kaip antai : turi būti aktyviai pradėti naikinti plėšrūnai - naturalūs kurapkų priešai gamtoje, imtis visų priemonių siekiant apsaugoti paukščių perėjimo vietas ir dėtis, šaltuoju metų laiku organizuoti papildomą kurapkų šėrimą gamtoje, statyti laikinuosius būstus - šėryklas. Žinoma, čia būtų tik keletas iš siūlomų priemonių, kurių atlikimui turėtų būti sutelkti ne tik medžiotojai, aplinkos ministerijos specialistai bet ir Lietuvos ornitologų draugija, jaunieji gamtininkai, kitos gamtosauginės organizacijos.
Tik sutelktomis jėgomis ir bendrai dirbdami sugebėsime sustabdyti visišką kurapkų populiacijos išnykimą.

Gerimantas Petrauskas


2015 metų archyve rasite : Nuo... statybinio vagonelio, iki ... namo! , Seimas nepritarė medžioklės su naktinio matymo taikikliais, Lietaus medžioklė su varovais...

http://www.medziotojuklubasbugeniai.lt

/ Pradžia /Foto Galerija / Rekvizitai / Kontaktai / 2% Parama / Adsense Privatumo Politika /

Svetaines kūrejai: Gerimantas Petrauskas ir Arturas Smalenskas. Copyright©2012

Rekomenduojama rezoliucija: ne mažiau kaip 1024x768 px.